M. Mažvydas
- Gimė apie 1520m.
- Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. Kilęs iš Žemaičių. Spėjama, kad jo tėvai buvo nepasiturintieji miestelėnai. Jaunystėje mokėsi ir dirbo Vilniuje.
- 1546m. įstojo į universitetą.
- Jį baigė 1548m. bakalauro laipsniu. Tas faktas, kad universitetą M.Mažvydas baigė per pusantrų metų, rodo, jog prieš tai jis buvo mokęsis kitur, - kaip spėjama, Krokuvoje arba Kulviečio įsteigtoje mokykloje Vilniuje. Taip pat manoma, kad jis toje mokykloje mokytojavo.
- Studijuodamas Karaliaučiuje, M.Mažvydas 1547 m. parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą "Katekizmuso prasti žodžiai", tokiu būdu padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba.
- 1549 m. M.Mažvydas buvo paskirtas Ragainės klebonu.
- 1554m. M.Mažvydas tapo Ragainės arkidiakonu (vyskupo vietininku).
- Iš vokiečių kalbos išvertė "Formą krikštymo" ir 1559 m. išleido Karaliaučiuje. 1558-1562m. iš Prūsų agendos išvertė maldą "Parafrazis", kuri buvo išleista Karaliaučiuje jau po vertėjo mirties 1589m. Didžiausias M.Mažvydo darbas yra "Giesmės krikščioniškos" (I d.- 1566, II d - 1570), kurias Karaliaučiuje išleido jo pusbrolis B.Vilentas. M.Mažvydo giesmynas buvo pagrindas vėlesniems lietuviškiems protestantų giesmynams, leistiems Mažojoje Lietuvoje.
- M.Mažvydas mirė 1563m. gegužės 21d.
M.Daukša
- Mikalojus Daukša žymiausias Renesanso epochos lietuvių rašytojas.
- Jis gimė apie 1527 - 1538m. Babėnuose, (tarp Kėdainių ir Dotnuvos), senoje bajorų šeimoje.
- Spėjama, kad studijavo kuriame nors iš Vakarų Europos universitetų, nes buvo plataus humanistinio išsilavinimo.
- Nuo 1570m. klebonavo Krakėse, 1572m. buvo paskirtas Žemaičių kanauninku ir persikėlė į Varnius, bet ir toliau liko Krakių klebonu. Varniuose artimai bendravo su vyskupu M.Giedraičiu, kanauninku istoriku M.Strijkovskiu.
- 1580m., būdamas kanauninkas ir Krakių klebonas, paskirtas dar ir Kražių koplyčios altarista.
- 1585-1592m. Žemaičių vyskupijos oficiolas, faktiškasis jos valdytojas. 1592m. vietoj Krakių gavo valdyti Betygalos parapiją.
- M.Daukša išleido pirmąsias lietuviškas knygas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
- Jis buvo kontrreformacijos veikėjas, katalikybės propaguotojas.
- Iš lenkų kalbos M.Daukša išvertė J.Ledesmos katekizmą ("Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus"), kuris buvo išleistas Vilniuje 1595m. Tai pirmoji iki mūsų laikų išlikusi lietuviška knyga, išspausdinta Lietuvoje.
- Mirė Varniuose 1613m.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus
- Gimė 1595m.vasario 24 d. d. Sarbieve,Lenkija.
- Poetas, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežius Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi.
- Studijavo Vilniuje ir Braunsberge. 1627m. pradėjo dėstyti Vilniaus akademijoje, buvo jos profesoriumi. Vėliau Dėstė Kražių kolegijoje. Rašė odes, epigramas, himnus,eilėraščius.
- 1625 pirmą kartą išleistos „Lyrikos knygos“ Kelne. Iš viso buvo daugiau kaip 50 leidimų.
- 1618-1622m. – pirmasis Sarbievijaus kūrybos laikotarpis. Rašo panegirikas, sukuria keletą epitalamijų.
- Romoje parašyti eilėraščiai buvo įtraukti į pirmąjį M. K. Sarbievijaus rinkinį „Trys lyrikos knygos“ (Lyricorum libri tres) išleistą 1625 m.
- 1626-1635m. parašyti ir išleisti visi svarbiausi M. K. Sarbievijaus kūriniai.
- Mirė 1640m. balandžio 2 d.
Kristijonas Donelaitis
- Gimė 1714m. sausio1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis.
- Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje.
- Evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
- Apie 1731m. įstojo į Karaliaučiaus Knypuvos katedros mokyklą, kurią baigė 1736 m. 1736–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją,lankė lietuvių kalbos seminariją.
- 1740–1742m. Stalupėnų mokyklos muzikos mokytojas ir choro vedėjas, nuo 1742 m. mokyklos vedėjas (rektorius).
- Laisvalaikiu rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus.
- Kliudė kūrybai ir Septynerių metų karas(1756-1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
- Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“ (apie 1750-1760m., L.G.Rėza paskelbė rinkinyje „Aisopas“ 1824 m.)
- K. Donelaitis sukūrė eiliuotą pasakojimą „Pričkaus pasalai apie lietuvišką svodbą“, eilėraščių vokiečių kalba (žinomi trys).
- Mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.
Adomas Mickevičius
- Gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje netoli Naugarduko.
- A. Mickevičius kilęs iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų – Mickevičių giminės, kuri yra gyvenusi pačiame etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. pabaigoje išsikėlė į Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais.
- 1815 m. baigęs Naugarduko mokyklą, A. Mickevičius įstojo į Vilniaus universitetą, studijavo lenkų ir kitų tautų literatūrą, mėgo Frydrycho Šilerio, J.V. Gėtės kūrinius, žavėjosi Džordžo Bairono poemomis. Pirmuosius eilėraščius parašė studijuodamas.
Antanas Baranauskas
- Gimė 1835 m. sausio 17 d.Anykščiuose,Utenos apskritis.
- Lietuvos poetas, kalbininkas,Seinų vyskupas.
- 1841-1843m . mokėsi Anykščių pradžios mokykloje lenkų kalba.
- 1845-1848m. žiemomis lankė Anykščių rusišką parapinę pradžios mokyklą, kur pasižymėjo gabumais, ypač matematikai.
- 1851–1853 m. mokėsi Rumšiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Čia parašė apie 20 pirmųjų iki šiol išlikusių eilėraščių.
- 1853–1856 m. lenkų kalba rašė dienoraštį.
- Kunigas Otonas Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją.
- 1858 m. Žemaičių vyskupija kaip gabų klieriką išsiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kur jis 1858–1862 m. toliau studijavo teologiją.
- 1861 m. balandžio 22 d. įšventintas diakonu, 1862 m. kunigu.
- 1864 m. gruodį Sankt Peterburge paskirtas Dvasinės akademijos profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. 1865 m. pabaigoje atšauktas iš pareigų grįžo į Lietuvą.
- 1865–1897 m. gyveno Kaune, 1865–1866 m. kelis mėnesius buvo Kauno katedros vikaras .
- 1871 m. pirmasis seminarijoje pradėjo dėstyti kunigams lietuvių kalbą.
- nuo 1874 m. ir seminarijos inspektorius.
- 1884–1900m. atitolo nuo lietuvybės, susižavėjo matematika, kaip jos mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie – tai paaiškėjo jau vėliau – buvo jau žinomi.
- Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė“ pirminių skaičių kiekiui nustatyti. Jis taip pat sukūrė ir 1892 m. prelatui Adomui Dambrauskui-Jakštui pasiūlė naudoti nemažai ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus kampas ir kt.)
- Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, tapo pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju. Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti.
- Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“ (1858–1859 m.) ir romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą.
- Mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seiniuose.
Vincas Kudirka
- Gimė 1858m. gruodžio 31d. Pežeriuose,Paežerių valsčius,Vilkaviškio apskritis.
- Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „ Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.Lietuvos himno autorius.
- Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais gabumais. 1871 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją.
- Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą.
- Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl „pašaukimo stokos“.
- Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl Karklo Markso „Kapitalo“ perrašymo hetrografimui , buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto.
- 1887m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje.
- 1888m. įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti „Varpą“ kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „Tėvynės varpai“.
- 1890–1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose.
- Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova.
- Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją..
- 1895 m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas.
- Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1895 m. pavasarį grįžo į Lietuvą.
- Mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje.
- Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi. PalaidotasMeištų kapinėse.
Maironis
- Tikroji pavardė Jonas Mačiulis.
- Gimė 1862m. spalio 21d. (pagal Julijaus kalendorių).
- Kunigas, profesorius; XIX ir XXa. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
- Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis.
- 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m.
- 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete.
- 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
- 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m .
- 1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje.
- 1909–1932 m. seminarijos rektorius.
- 1894–1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas.
- 1923–1924 m. 1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
- Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
- Mirė 1932 m. birželio 28d. Kaune.
- Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.
- Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930m.)
- Poemos:
- „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
- „Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.)
- „Nuo Birutės kalno“
- „Jaunoji Lietuva“
- „Raseinių Magdė“ – 1909 m.
- „Mūsų vargai“ – 1920 m.
- „Jūratė ir Kąstytis“
- Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje.
- Libretai:
- „Kame išganymas“ – 1895 m.
- „Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m.
- Literatūros istorijos ir kritikos darbai:
- „Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m.
- „Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m.
- Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m.
- Publicistiniai straipsniai, teologijos studijos
- Vertimai:
- Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.
Jonas Biliūnas
- Jonas Biliūnas - itin ryški XX amžiaus pradžios lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra.
- Mirė vos 28 metų, tačiau jo veikla skirtinga ir įvairi. Didžiausi nuopelnai - grožinei literatūrai. Pripažintas prozos klasikas. Iš jo kūrinių nuo pradinių klasių mokosi ne pirma skaitytojų karta.
- Gimė 1879 m. Niūronyse (Anykščių r.), valstiečių šeimoje, mirė 1907 m. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. Palaikai perlaidoti Liudiškių piliakalnye prie Anykščių.
- Tėvai norėjo, kad sūnus taptų kunigu, bet J.Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige, Ciuriche, rašė literatūros kritikos darbus, publicistiką ir meninę prozą.
- XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvių rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių.
- Kaip ir daugelis jo bendraamžių, susirgo džiova.
- Grožinę kūrybą J.Biliūnas pradėjo nuo darbininkiškos tematikos apsakymų, vėliau parašė noveles Kliudžiau, Vagis, Žvaigždė ir kitas.
- Paskutiniais savo gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius: noveles Joniukas, Lazda, Ubagas, Brisiaus galas, apysaką Liūdna pasaka ir kitus.
- J.Bilūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius.
- Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis.
- Biliūno kūrybai būdingas glaustas pasakojimas, dėmesys detalėms, kartais pasirenkamas netikėtas vaizdavimo objektas (maža katytė, senas šuo). MIntis dėstoma nuosekliai, kūrinio pabaigoje nesiūlant vienintelės išvados.
Juozas Tumas Vaižgantas
- Lietuvių literatūros prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas, geriausiuose savo kūriniuose spalvingai pavaizdavęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių visuomeninį gyvenimą, atskleidęs būdingus žmonių psichologijai bruožus, atkūręs buitinį - etnografinį krašto vaizdą.
- Juozas Tumas gimė 1869 m. rugsėjo 20 dieną rytų Lietuvoje, netoli Svėdasų, Malaišių kaime, ūkininko šeimoje. Jo meninės pasaulėjautos formavimuisi didelę reikšmę turėjo graži gimtųjų apylinkių gamta, liaudies dainos, pasakos, padavimai.
- Kunigiškių pradžios mokyklą rašytojas baigė per 2 metus ir 1881 m. įstojo į Daugpilio realinę gimnaziją, kur mokėsi iki 1888 ir pradėjo domėtis lietuvių nacionalinio atgimimo idėjomis.
- Pats mėgino rašyti eiles, prozą.
- Baigęs gimnaziją ir paklusdamas tėvų valiai Vaižgantas įstojo į Kauno kunigų seminariją.
- Čia aktyviai įsijungė į dešiniosios krypties visuomeninę veiklą, ėmė bendradarbiauti klerikalinėje spaudoje, domėjosi gimtąja kalba, kurią dėstė žinomas kalbininkas K. Jaunius.
- Baigęs seminariją, 1893 m. Vaižgantas buvo išventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Mintaujos lietuvių parapiją, tačiau netrukus.
- 1895 m. buvo perkeltas į Mosėdį, nes nesutarė su kunigais.
- Čia aktyviai pradėjo dalyvauti visuomeninėje ir patriotinėje veikloje. 1896 - 1904 metais vadovavo „Tėvynės sargo“ - klierikalinio laikraščio, leidimui.
- 1898 m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru į Kulius. 1900 m. pradėjo leisti žurnalą inteligentams "Žinyčia".
- 1901 m. J.Tumas buvo perkeltas į Micaičius.
- 1902 m. J.Tumas buvo iškeltas į Vadaktėlius. Vadaktėliuose J.Tumas sulaukė lietuvių spaudos grąžinimo. Dalyvavo Vilniaus Seime, kūrė lietuviškas mokyklas, organizavo lietuvišką valsčiaus savivaldybę.
- 1906-1911 m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus žinių" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto garso" (1914) redakcijose.
- 1911 m. J.Tumas buvo paskirtas Laižuvos klebonu. Tuo pačiu metu išvyko į Ameriką "Saulės" draugijos reikalais ir praleido ten 3 mėnesius, o grįžęs parašė knygą apie emigrantų gyvenimą.
- 1914 m. J.Tumas buvo atleistas iš Laižuvos klebono pareigų, išvyko į Rygą, kur dirbo "Rygos garso" redakcijoje.
- 1915 m. J.Tumas buvo pakviestas į Petrapilį - į centrinį lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti.
- 1918 m. J.Tumas grįžo į Lietuvą. Vilniuje įsijungė į lietuvių komitetą nukentėjusiems nuo karo šelpti, redagavo "Lietuvos aidą".
- 1919 m. jis pradėjo leisti laikraštį "Nepriklausoma Lietuva". 1920 m. J.Tumas persikėlė į Kauną. Čia buvo paskirtas Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriumi, kuriuo išbuvo iki 1932 m. Antros pagrindinės J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete: 1922-1929 m. dėstė lietuvių literatūros istorijos paskaitas. 1929 m. suteiktas garbės daktaro laipsnis.
- Tumas mirė 1933 m. balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje.
Vincas Krėvė - Mickevičius
- Vincas Krėvė - Mickevičius - universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas.
- Vincas Krėvė - Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonoų kaime, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu.
- V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje.
- 1904 m. įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją.
- 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje).
- 1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Vėliau išvyko Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją dėstyti rusų kalbą ir literatūrą.
- 1919 m. V. Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane.
- 1920 m. V. Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune.
- Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarinių Mokslų fakultete.
- 1925-1937 m. V. Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus.
- V. Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime.
- 1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, V. Krėvė buvo ministru vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš tų pareigų pasitraukė. Dirbo Vilniaus universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi.
- 1941 m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu.
- 1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno Austrijoje.
- 1947 m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą.
- Mirė 1954 m. liepos 7 d.
Vincas Mykolaitis-Putinas
- (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrėjas, vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų.
- Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje.
- Ten parašė pirmą savo eilėraštį „Putinai“. Nuo 1911 m. ėmė spausdinti savo kūrybą Putino slapyvardžiu.
- 1915 m. buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo studijuoti Petrapilio dvasinėje akademijoje.
- 1917 m. išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“. Gavęs stipendiją studijoms Vakarų Europoje.
- 1918 m. išvyko į Šveicariją, Friburgo universitete studijavo filosofiją bei meno istoriją ir tapo filosofijos mokslų daktaru.
- 1923–1929 m. Kauno universitete dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką.
- 1924–1932 m. buvo kultūrinio žurnalo „Židinys“ redaktorius. 1931 m. V. Mykolaitis-Putinas išvyko atostogauti į Nicą, kur parašė svarbiausio savo kūrinio –romano „Altorių šešėly“ I ir II dalį. (III dalis užbaigta 1933 m.).
- Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės, buvo ekskomunikuotas ir vedė. 1933–1937 m. V. Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, 1940–1954 m. – Vilniaus universiteto profesorius.
- 1945–1946 m. –Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių literatūros instituto direktorius. Putino kūrybai būdingas gilus ir dramatiškas lyrizmas, kylantis iš būties prieštaravimų.
- Pasaulis dualistiškas, perskeltas į du nesutaikomus pradus – dvasinį ir materialųjį.
- Ši dualistinė pasaulėjauta sukuria vertybių konfliktą ir sąlygoja nuolatinę įtampą. Putino lyrikoje nuolatos jaučiamas meilės ilgesys, o abstraktųjį idealizmą nurungia gyvybės idėja ir sudvasintos gamtos tema.
- Meilės jausmas ir aistra modernistiniame (simbolizmo) tekste išstumia vyriškąjį dvasingumą, asketiškąjį ir kontempliatyvų religingumą, o energijos kūrybai teikia žemiškoji, aistringoji žmogaus prigimtis.
- Vyriškosios dvasios išsilaisvinimas ir kūrybinis žmogaus augimas padedant moteriškajam pradui – esminė romano „Altorių šešėly“ tema.
- Vėlesnėje Putino lyrikoje abstraktų simbolizmą ima keisti autentiški psichologiniai išgyvenimai ir egzistencinės patirtys.
- Poetas išreiškė visam laikotarpiui būdingas moderniojo žmogaus jausenas, todėl jo eilėraštis įgijo visuotinę reikšmę ir tapo lietuvių literatūros klasika.
Jurgis Savickis
- (1890–1952) – prozininkas modernistas, vienas ryškiausių lietuvių literatūros atnaujintojų.
- Mokėsi Maskvos gimnazijoje, gavęs 6 klasių pažymėjimą. 1913 m. įstojo į Krokuvos dailės akademiją.
- Kilus I-ajam pasauliniam karui, atsidūrė Petrograde, tapo Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu, 1915 m. pabaigoje išvyko į Kopenhagą, kur rūpinosi karo belaisviais lietuviais Vokietijos stovyklose.
- 1919 m. paskirtas oficialiuoju Lietuvos atstovu Danijoje. 1927–1929 m. dirbo užsienio reikalų ministerijos teisių ir administracijos departamento direktoriumi, nuo 1928 m. vadovavo Valstybės teatrui.
- 1939–1940 m. – nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos Ženevoje.
- Lietuvą okupavus sovietams, pasiliko Pietų Prancūzijoje, kur 1935 buvo įsigijęs žemės, statėsi vilą („Ariogalą“). II-ojo pasaulinio karo ir pokario metais vertėsi iš sklypo – augino ir pardavinėjo daržoves, spaudė alyvmedžių aliejų.
- Debiutavo 1910 m. lyriniu apsakymu „Dienos kančios“.
- 1922 m. pasirodė pirmasis apsakymų rinkinys „Šventadienio sonetai“, kuriuo rašytojas iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas, įvykdydamas antrąją po I. Šeiniaus lietuvių prozos revoliuciją.
- Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J. Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu.
- Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu, apsakymų siužetai ribojasi pasąmonės reiškiniais, siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais.
Jonas Aistis
- Jonas Aistis-Aleksandravičius gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse,Panemunės valsčiuje,Kauno apskrityje.
- lietuvių lyrikas, eseistas.
- Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis.
- 1927 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. VDU studijavo lituanistiką dirbdamas raštininku Žemės ūkio banke.
- Nuo 1936 m. studijavo prancūzų ir literatūrą Grenoblio universitete.
- 1944–1945 m. dirbo Nicos archyve ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje.
- 1946 m. persikėlė į JAV. Marianapolio kolegijoje dėstė lietuvių k.
- 1952–1958 m. dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas.
- Nuo 1958 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
- 1973 m. birželio 13d. mirė Všingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse.
Henrikas Radauskas
- Henrikas Radauskas (1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Lenkija.
- lietuvių poetas, vertėjas.
- Dalis vaikystės prabėgo Gikonių kaime (Panevėžio.).
- Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, Novo-Nikolajevske (dabar Novosibirskas, Sibiras), lankė pradžios mokyklą.
- Į Lietuvą grižo 1921 m. Mokėsi Panevėžio gimanazijoje, baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1929 m. vienerius metus mokytojavo Kazokiškių pradinėje mokykloje.
- Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių, vokiečių, rusų kalbas ir literatūras.
- 1936 m. dirbo Klaipėdos radiofone, 1937–1941 m. – Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijoje, Valstybinėje leidykloje Kaune.
- 1944 m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno Berlyne, iš ten persikėlė į Reutlingeną.
- 1949 m. persikėlė į JAV, gyveno Baltimorėje,Čikagoje. Ilgą laiką dirbo fizinį darbą, nuo 1959m. – Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
- H. Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, estetas. Jo poezija išsiskiria spalvų, vaizdų bei garsų įvairove.
- Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmė.
- Mirė 1970 m. rugpjūčio 27 d. Vašingtone,JAV.
Salomėja Nėris
- Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė (1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose. Alvito valsčius,Vilkaviškio apskritis.
- Pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę.
- 1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę.
- Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją.
- 1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu.
- S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją , ateidavo į Humanitarinių mokslų fakultetą pasiklausyti Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės-Mickevičius,Balio Sruogos paskaitų, dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje.
- Augino kasas, jas nukirpo tik 1929 m., grįžusi iš užsienio.
- Mėgo kuklius ir tvarkingus drabužius, dėvėjo aksomo suknutes, papuoštas baltomis apykaklaitėmis, mėgo įvairias skareles, šalikus, sages, avėdavo aukštakulniais batukais.
- Studijuodama universitete S. Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart buvo pripažinta kaip poetė. 1928 m. baigė universitetą.
- 1928 m. persikėlė į Lazdijus: nuo rugsėjo 1d. Švietimo ministerijos paskirta Seinų „Žiburio“ gimnazijos neetatine mokytoja praktikantės teisėmis. Gyvendama Lazdijuose.
- S. Nėris dėstė gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą.
- 1936m. gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune.
- Poezijos rinkiniai.
- Anksti rytą“, 1927 m.
- „Pėdos smėly“, 1931 m.
- „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.
- „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.
- „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.
- „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943m.
- „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m.
- „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.
- „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.
- „Kur baltas miestas“, 1964 m.
- „Laumės dovanos“, 1966m.
- „Negesk žiburėli“, 1973 m.
- „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.
- „Prie didelio kelio“, 1994 m.
- 1945m. liepos 7d. Maskvoje) – lietuvių poetė.
Balys Sruoga
- Balys Sruoga gimė 1896 m.
- Baibokų kaime, netoli Vabalninko miestelio, turtingų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis.
- 1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą.
- Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B. Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose.
- 1916 m. B. Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, o 1921 m.išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas.
- 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
- 1943 m. jis, kaip įkaitas, buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo.
- Iš stovyklos 1945 m. jį išlaisvino Tarybinė Armija ir parskraidino į Lietuvą, tačiau po koncentracijos stovykloje patirtų išgyvenimų, po išsityčiojimo iš “Dievų miško”.
- Balys Sruoga išgyveno neilgai, mirė 1947 spalio 16 d.
- Balys Sruoga buvo neįtikėtinai stipraus charakterio, labai kūrybingas ir išsilavinęs žmogus. Sukūrė daug kūrinių.
Antanas Škėma
- Antanas Škėma – vienas žymiausių katastrofinio modernizmo atstovų, vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros novatorių.
- Antanas Škėma gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą 1911 m.) lapkričio 29 d. Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti.
- 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą.
- Antanas Škėma mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Aušros gimnazijoje Kaune. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą.
- 1935 m. įstojo į V.Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, Škėma jau buvo priimtas į Kauno Valstybės teatrą.
- Ten vaidino nuo 1936 iki 1940 m., 1940-1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus Valstybės teatre.
- 1944 m. pasitraukė į Vakarus, dirbo įvairius fizinius darbus (fabriko darbininkas, lifto aptarnautojas), vaidino ir režisavo išeivijos teatrų trupėse, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, rašė meninę prozą, dramaturgiją bei literatūros kritiką.
- 1960-1961 m. dirbo Vienybės redakcijoje.
- Žuvo autokatastrofoje 1961 m.
- Škėmos kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus,
- Jo kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom, sapnais) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį
- Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto.
Justinas Marcinkevičius
- Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje ,Prienų valsčius.
- Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
- Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje.
- 1954 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo Genio ir Pergalės redakcijose.
- Rašytojo tėvas – Motiejus Marcinkevičius, motina – Ieva Kvainauskaitė. Be Justino šeimoje augo dar trys vaikai. Būsimo poeto kūdikystė – šviesi, harmoninga.
- J. Marcinkevičius išleido per šimtą knygų (poemų, eilėraščių, dramų, eseistikos, knygų vaikams ir kt.).
- Pagrindinė poeto tema - Lietuva, jos istorija ir dabartis, gamta ir kultūra, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, jo egzistencinė problematika: laimė, pareiga, kančia, baimė, ištikimybė, dora, gerumas.
- Akivaizdu, kad Justinas Marcinkevičius nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios siekė skaitytojų meilės, pripažinimo.
- Mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje.
Marius Katiliškis
- Marius Katiliškis (tikr. Albinas Vaitkus, 1914-1980) – prozininkas, kirtęs mišką ir kasęs griovius.
- Lietuvos išeivijos rašytojas.
- Dirbęs bibliotekininku Pasvalyje, 1944 m. kariavęs, paskui pasitraukęs į Vakarus, o 1949 – apgyvenęs Čikagoje. Čia sunkiai dirbo plieno gamykloje.
- Po darbo rašė – taip radosi novelės ir romanai, knygos Užuovėja (1952), Miškais ateina ruduo (1957), Išėjusiems negrįžti (1958), Šventadienis už miesto (1963), Apsakymai (1975), Pirmadienis Emerald gatvėje (1993).
- Todėl vyrauja šokčiojantis pasakojimo tempas, staigi peizažo ir kasdieninio pašnekesio kaita, svaiginantys vidinės pilnatvės ir įkvėpimo protrūkiai, savijautos bangavimui pajungtas sakinys, poetinio kalbėjimo tonacija, artima skandinavų impresionizmui, gražiausiai prabilusi romane Miškais ateina ruduo.“
- Romane Išėjusiems negrįžtiaprašomi tragiški 1944 metų vasaros ir rudens mėnesiai, kada tūkstančiams lietuvių teko palikti savo gimtuosius namus ir ieškotis prieglaudos Vokietijoje. Psichologiniu autentiškumu ir didžiule faktologine medžiaga romanas, anot V.Kubiliaus, giminingas B.Sruogos Dievų miškui.
- Mirė 1980 m. gruodžio 17d. Lemonte, Čikagos priemiestis.
Juozas Aputis
- Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių r.)
- Kurį laiką gyveno Nemakščiuose, Viduklėje, Vilniuje, vėliau įsikūrė Dzūkijoje, vaizdingame Zervynų kaime.
- 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“ (nuo 1980 m.) redakcijose. Nuo 1990-1994 m. buvo „Metų“ redaktorius, nuo 1995 m. – „Metų“ žurnalo prozos skyriaus redaktorius.
- Pirmosios novelių knygos Žydi bičių duona (1963) ir Rugsėjo paukščiai (1967) ženklino permainas prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio, poetiško pasakojimo.
- Visuomeninė ir tautinė Apučio kūrybos reikšmė, jos orientavymas į gilesnius būties klausimus išryškėjo rinkiniuose Horizonte bėga šernai (1970), Sugrįžimas vakarėjančiais laukais (1977).
- Mirė 2012 m. vasario 28 d.
Sigitas Geda
- Sigitas Zigmas Geda gimė 1943 m. vasario 4 d.Paterų kaime Lazdijų apskritis.
- 1961m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą,1966m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
- 1967m. dirbo savaitraščio „Kalba Vilnius“ redakcijoje.
- 1967-1975 – žurnalo „Mūsų gamta“ redakcijoje, tačiau dėl politinių pažiūrų aktyvumo buvo atleistas.
- 1988-1990 m. Lietuvos rašytojų 1988-1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1992m. savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ skyriaus redaktorius.
- Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1988-1990 m. Sąjudžio narys, Lietuvos Seimo narys.
- 2007 m. S. Geda stojo prieš teismą apkaltintas dukters sužeidimu.
- Gedos esė apima viso gyvenimo įvairovę – nuo atsitiktinai sutiktų žmonių, užfiksuotų reiškinių iki platesnių kultūrinių apibendrinimų.
- Nevengiama atviro subjektyvumo, kontroversiškų teiginių.
- S. Gedos eilėraščio poetinis laikas ir erdvė paneigia įprastinius realybės dėsnius.
- Poetas mėgsta maišyti ir aukštąjį, ir žemąjį stilius: su šventumu susiję teiginiai susipina su buitine kalba, net piktžodžiavimu.
- Viena svarbiausių S. Gedos kūrybos temų yra pasaulio gyvastingumas, gaivalingumas, nuolatinis atsinaujinimas ir nuostaba tokio pasaulio akivaizdoje.
- Dažnai eilėraštis tampa pradžios, ištakų (viso pasaulio, tautos, kalbos ar kokio nors daikto), netikėtų tarpusavio ryšių ieškojimu. S. Gedai apskritai svarbu etimologija, kilmė, jis mėgina rasti arba mistifikuoti (sukurti ir pateikti kaip tikrą) atskiro žodžio, gramatinės formos atsiradimo kelią. Neretai tarsi siekiama atkurti pirmykštį kalbos gausmą, žaidžiama kalbos garsais, derinamas žodis ir piešinys.
- 2008m .gruodžio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.) – poetas, dramaturgas,kritikas.